NKP

Projektas „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“

     ​​​​​​​

Europos ekonomikos pažangos strategijoje „Europa 2020“ ir pavyzdinėje iniciatyvoje „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ inter alia nustatyta, kad iki 2020 m. visi europiečiai turi turėti galimybę naudotis didesnės kaip 30 Mb/s spartos interneto ryšiu.

2017 m. naujos kartos interneto prieigos galimybė egzistuoja tik 38,74 % viso LR teritorijos ploto. Atitinkamai, net 8,95 % namų ūkių neturi naujos kartos interneto prieigos galimybės. Atsižvelgus į elektroninių ryšių operatorių artimiausių 3 metų plačiajuosčio interneto infrastruktūros plėtros planus, laukiama, kad 2020 m. naujos kartos interneto (fiksuotojo ir judriojo) infrastruktūra aprėps 46,22 % LR teritorijos ploto, o 7,01 % namų ūkių vis dar neturės naujos kartos interneto prieigos galimybės. Ryškiausiai aprėpties problemą pajus kaimiškųjų vietovių gyventojai, kur netgi 18,73 % namų ūkių neturės naujos kartos interneto prieigos galimybės.

Naujos kartos prieigos aktualumą didelei šiuolaikinės visuomenės daliai atskleidžia pasaulinės mažmeninių vartotojų duomenų srauto augimo tendencijos. Tarptautinio telekomunikacijų įrangos gamintojo Ericsson 2017 m. birželio mėnesio ataskaitoje „Ericsson mobility report“ atkreipiamas dėmesys į planuojamą 11 kartų mobiliųjų įrenginių duomenų srauto padidėjimą centrinės ir rytų Europos regione iki 2022 m. Atitinkamai, laukiama, kad netgi 70 % visų judriojo ryšio prieigos abonentų regione naudosis 4G (LTE) technologijos pagalba teikiamomis paslaugomis (2016 m. šis skaičius siekė tik 15 %). Gerokai didesnio duomenų srauto bei pažangesnių transmisijos technologijų poreikis yra sietinas su nuolat augančiais visuomenės informacijos vartojimo poreikiais, kurių patenkinimas yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad būtų realizuotas ūkio augimo potencialas.

Naujos kartos interneto prieigos neturinti namų ūkių dalis yra plačiai pasiskirsčiusi didelėje teritorijoje. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, privačios investicijos į naujos kartos interneto infrastruktūros plėtrą nėra ekonomiškai patrauklios.

Projekto tikslas – sudaryti prielaidas gyventojams prisijungti prie naujos kartos prieigos tinklo teritorijose, kurių šiuo metu nedengia naujos kartos prieigos infrastruktūra („baltosios dėmės“), ir kuriose minėtos infrastruktūros plėtra nenumatyta artimiausių trijų metų laikotarpyje. 

Projektui keliami šie uždaviniai: 

1. Pastatyti ryšių bokštus ir (arba) nutiesti ŠKL „baltųjų dėmių“ teritorijose;
2. Įrengti ryšių infrastruktūros funkcionavimui reikalingą aktyvinę įrangą ir maitinimo šaltinius.

Projekto tikslinės grupės ir poreikiai: projektas sprendžia „baltųjų dėmių“ teritorijoje reziduojančių fizinių asmenų, juridinių asmenų, ūkininkų, viešojo sektoriaus subjektų, mažmeninių interneto prieigos paslaugų teikėjų problemas ir tenkina jų poreikius, susijusius su sparčia ir kokybiška interneto prieiga, reikalinga viešųjų, finansinių, bei kitų, IRT priemonėmis teikiamų paslaugų gavimo, komerciniais, mokestinių prievolių vykdymo, viešųjų paslaugų teikimo ir viešojo administravimo funkcijų vykdymo, savišvietos, rekreacijos, komunikacijos ir kt. tikslais už patrauklią / protingą kainą.

Projekto metu nustatytose „baltųjų dėmių“ teritorijose planuojama pastatyti apie 50 ryšių bokštų, bei nutiesti apie 1 210 km ŠKL prijungiant naujai pastatytus ryšių bokštus, apie 300 ryšio transmisijos problemų turinčių objektų, bei įrengti 8 500 pasyvaus tinklo tankinimo prisijungimo taškų. Naujai sukurta judriojo ir fiksuotojo ryšio infrastruktūra padengtų apie 9 105 km2 „baltųjų dėmių“ teritorijų plotą, o naujos kartos prieiga būtų suteikta apie 42 287 namų ūkių ŠKL tiesiant didžiausią socialinę naudą teikiančiu maršrutu pro koncentruotas nepadengtų namų ūkių teritorijas.

Tikimasi, kad ilguoju laikotarpiu projektas turės teigiamą poveikį verslo inovatyvumui / konkurencingumui, darbo jėgos paklausai, namų ūkių pajamoms, socialiniam mobilumui ir įtraukčiai, savišvietos galimybėms „baltųjų dėmių“ teritorijose. Tai pat, projekto rezultatai padidins Lietuvos, kaip turizmo paskirties vietos, patrauklumą. 

Projektuojamų bokštų sąrašą galite rasti čia.

Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ įgyvendina šį projektą pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 02.1.1-CPVA-V-521 „Naujos kartos prieigos plėtra“.

Projektas dalinai finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF).