Lisabonos strategija suformulavo Europos Sąjungos ekonomikai tikslą iki 2010 metų tapti konkurencingiausia ir dinamiška žinių ekonomika su pagerintu užimtumu ir socialine sanglauda.
Europos Komisijos Komunikatas pateikia veiksmų planą eEurope 2005, kuris yra Lisabonos strategijos dalis ir kurio tikslas yra sukurti palankią aplinką privačioms investicijoms ir naujų darbo vietų sukūrimui, skatinti darbo našumą, modernizuoti viešąsias paslaugas ir suteikti galimybę kiekvienam dalyvauti globalioje informacinėje visuomenėje. Veiksmų planas eEurope 2005 yra skirtas skatinti saugias paslaugas, taikymus ir turinį remiantis visuotinai prieinama plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, kuri iki 2005 metų turi būti visuotinai prieinama Europos Sąjungos šalyse.
Informacinė visuomenė turi didelį vidinį potencialą pagerinti produktyvumą ir gyvenimo kokybę. Šis potencialas auga plačiajuosčio ryšio plėtros ir įvairialypės prieigos dėka. Ši plėtra atveria žymias ekonomines ir socialines galimybes. Naujos paslaugos, taikymai ir turinys sukuria naujas rinkas ir pateikia produktyvumo augimo priemones bei užtikrina ūkio augimą ir užimtumą, o taip pat pateikia piliečiams tinkamesnes priėjimo prie informacijos ir komunikavimo priemones. Daugumą šių paslaugų pateikia rinka. Naujų paslaugų sukūrimas ir pateikimas reikalauja žymių investicijų, kurias pagrinde padaro privatus sektorius. Tačiau iškyla uždaro rato problema. Priešakinių daugialypės terpės paslaugų finansavimas priklauso nuo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros buvimo šių paslaugų teikimui, o plačiajuosčio ryšio infrastruktūros sukūrimo finansavimas priklauso nuo paslaugų, naudosiančių šią infrastruktūrą, buvimo. Reikalingi veiksmai, kurie stimuliuodami ir paslaugas ir infrastruktūrą sukuria tokią dinamiką, kurioje vienos dalies augimas skatina kitą. Pagrindinis uždavinys tiek paslaugų teikime, tiek infrastruktūros kūrime tenka privačiam sektoriui. Tačiau yra būtina ir viešojo sektoriaus intervencija. Viešojo sektoriaus pagrindinis uždavinys yra sudaryti palankias sąlygas veikti verslui, stimuliuoti paklausą, sumažinti privačių investicijų riziką.
Veiksmų planas eEurope 2005 remiasi dvejomis veiksmų grupėmis, kurios stimuliuoja viena kitą. Iš vienos pusės, eEurope 2005 stimuliuoja paslaugas, taikymus ir turinį tiek viešųjų paslaugų, tiek ir e-verslo srityje, iš kitos pusės, sprendžia susijusias plačiajuosčio ryšio ir saugumo problemas. Vienu iš tokių esminių tikslų yra suteikti plačiajuosčio ryšio prieigą viešojo administravimo institucijoms, mokykloms, sveikatos apsaugos įstaigoms. Veiksmų plano eEurope 2005 įgyvendinimui yra numatyti finansiniai instrumentai panaudojant Europos investicinio banko, Struktūrinių fondų – Europos Regioninės Plėtros Fondo ir Europos Socialinio Fondo bei Sanglaudos fondo lėšas.
Lisabonos strategijos bei veiksmų plano eEurope 2005 nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje yra numatytas Bendrojo Programavimo dokumente bei jo priede suformuluotose priemonėse, visų pirma ERPF priemonėje 3.3. Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra. Sutinkamai su šios priemonės nuostatomis pagrindinėmis intervencijos sritimis yra e-infrastruktūra ir e-paslaugos. Siekiant išvystyti infrastruktūrą, turi būti vykdomi didelės apimties infrastruktūriniai projektai, vystantys duomenų perdavimą plačiajuosčiu ryšiu, ypač kaimo vietovėse. Investicijos nukreipiamos į tas sritis, kurios laisvos rinkos sąlygomis nedomintų investuotojų dėl neatsiperkamumo. Pagrindinis dėmesys turi būti kreipiamas į kaimo ir nutolusias vietoves, kuriose nėra išvystyta ITT infrastruktūra. ERPF parama taip pat skiriama teritorijoms, nepasižyminčioms pakankamomis komercinėmis iniciatyvomis, kuriomis remiantis galėtų būti sukurta infrastruktūra, leidžianti teikti viešąsias paslaugas.
ERPF parama bus suteikta infrastruktūros kūrimui, kuri bus atvira visiems operatoriams ir paslaugų teikėjams. Investicijos į e-infrastruktūrą turi atitikti technologinio neutralumo principą, negalima teikti pirmenybės kuriai nors technologijai ir riboti technologijos pasirinkimo galimybes regionuose. Pasirinkimas turi būti pagrįstas kaštų-naudos analizės principu, atsižvelgiant į galimas alternatyvas.